Jau keletą savaičių niekaip neišsikapstom iš ligų... Iš pradžių, Audriukas sloga ir ausų uždegimu susirgo, išgėrėm antibiotikų kursą. Tik atrodė jau viskas tvarkosi, atkritau aš. O nuo manęs ir vėl Audriukas. Taip, kad ne koks gruodis šiais metais pasitaikė šiuo požiūriu.
Ir visos, tiek lauktos, šventės praėjo nelabai šventiškai. Gerai, kad anksčiau ruoštis pradėjau, tai per ligų maratoną, galima sakyti, ramia sąžine ir pratinginiavau.
Kadangi tikrai nebuvo nei noro, nei jėgų tvarkytis, namai po Kalėdų vis dar (arba vėl) atrodo kaip po karo.. šiandien Audrius netyčia atsisėdo kampe (kur, palyginus su kitomis namų vietomis, dar labiau matosi nesitvarkymo žymės) ir pareiškė:
- Mama, PUI!
Kol supratau, kas čia pui.. Rodo vaikas į kampą, "pui" ir viskas. Paskui dar pasiūlė šluotą pasiimti, paprašė atidaryti spintelę ir bandė suorganizuoti tvarkymąsi (gal netyčia motina pamiršo, kur šluota padėta). Pasakiau, kad tvarkysimės vėliau. Audrius:
- Ūūūūū!
Suprask: gal visgi reiktų apie siurblį šitoj betvarkėj jau pagalvoti :D
