nepapa, nebai

Yra keletas linksmai skambančių žodelių Audriaus žodyne.
"Nepapa" - netelpa. Kažkodėl "telpa" sako taisyklingiau "tepa". O mums tuo tarpu kalbant su Audriuku, kartais nevalingai gaunasi "papa" :)
"Nebai" - nelabai.
Turiu asmeninį stiliaus guru :) Kai apsirengiu ką nors, paklausiu Audriaus ar gerai. Jei patinka, tada arba pradeda čepsėdamas galvą linguot, arba paėmęs už rankos nuveda tėtei parodyt. Jei nepatinka pareiškia:
- Mama, nebai.
Kažkada bandžiau išeiti su tais drabužiais, kurie "nebai". Neišleido:
- Ne, mama, nebai!
Kai paklausiau, ką reiktų rengtis, atnešė treningus :)

Mandagutis

Jau atrodo rašiau apie tai, kad Audrius "ačiū" dažnai kartoja. Ir kartais net pataiko, kai reikia. Man ir tėtei dažnai padėkoja. Bet va kai reiktų padėkoti aplinkiniams, dažnai pasimiršta. Na, manau su laiku.
Šiandien žiūriu toliau tobulinam savo mandagaus elgesio įgūdžius.
Buvom pašte. O ten, išeinant į lauką, pasitaikė, kad žmonės stovėjo eilėje ant tako. Eina Audrius, mato, kad nepraeis ir šaukia:
- Dėde, teta, apasau! (atsiprašau)

Miegelis

Jau kelis kartus besimigdydamas Audrius mane išprašo iš kambario. Vieną kartą buvo smarkiai supykęs, taigi, išprašęs ir užmigo (!!!). Jau galvojau, kad gal nauja era ateina, bet kitą dieną išsiuntęs mane iš kambario pats ieškoti išėjo. Nors ir susitariam, kad nelips, bet ilgiau dviejų minučių neištempia savarankiškai :)
Šiandien pasikartojo tas pats. Man grįžus atgal migdyti pareiškė:
- noniu tėte apupa (noriu, kad tėtė užmigdytų).
Susitarėm, kad jei tėtė ateis, gaus miegoti su tėte. Mama nebemigdys.
Sėdžiu dabar ausis įtempus, bet kažkaip girdisi tik standartiniai vakarinio norų išsakymo garsai (o norų paprastai būna daug: pradedant "noniu ciocaini" (sausainio), baigiant "noniu puse, bū" (noriu pas močiutę pas karves)).
 Ir jokių aukštesnio dažnio garsų. Net keista. :) Net du metai kasdieninio migdymo nepraėjo, o gal jau užmigs be manęs :)

Papildyta:
Visgi tėtės kantrybė dar tiek netreniruota, kad valandžiukę nieko neveikdamas prasėdėtų šalia ir pralauktų, kol mažasis užmigs. Taigi, padaręs didžiąją dalį darbo, perdavė man. Tiksliau, liepė Audriui pačiam miegoti. O šis savo ruožtu pradėjo mane kviestis.
Taigi, kad neišsibudintų, perėmiau migdymo estafetę aš. Nuėjus keletą kartų pasidžiaugė:
- Mama atėjo!
o paskui apsikabino ir nulūžo :)

skaičiai

su neslepiamu pasididžiavimu pareiškiu, kad Audrius jau pažįsta dalį skaičių. :) Tiesa, dvejetą pažįsta jau seniai, bet iki vakar dienos (su labai retom išimtim), visi kiti skaičiai būdavo "tys".
Vakar, svečiuojantis pas draugus, girdžiu Audriukas pareiškė:
- čia ačiuoni.
Jau man pasiekimas buvo. Pagyriau. Po kurio laiko, rodo man ir pasakoja:
- čia tiutiuji, čia peti, čia sesi. (keturi, penki, šeši).
Paklaustas dar tris, du ir nulį įvardino teisingai. :) taigi, beliko vienas, septyni ir devyni. Su vienetu kol kas visai nedraugauja. Skaičiuoti paprastai pradeda nuo dviejų: vieno neįvardina, beda į antrą skaičiuojamą daiktą ir sako: "diu, tys". :)