Naujas etapas

Panašu, kad po truputėlį pereinam į naują etapą.
Jau pora vakarų Audriukas užmigo be pienuko. Aišku, pirma užkanda dėl viso pikto, o paskui apsikabina triušį (miegų draugelis) ir užmiega.
Vakar visą naktį neprabudęs išmiegojo. Atsibudau 5 valandą ir supratau, kad kažkas ne taip. Bet labai galvos nesukusi vėl užmigau. Ir taip dar iki 7. Be pertraukos miegojau 7 valandas! Ech.. pasaka..
Šiąnakt ne taip smagiai: vieną kartą kėlėmės. Na, bet palyginus su tuo, kas prieš gerą mėnesį dar būdavo, tai jau irgi gerai :) Džiaugiamės pokyčiais :)

viskas priklauso nuo požiūrio

Audrius niekaip nepripažįsta valgymo ne rankomis. Vis primenam, kad reikia su šaukštu, pora kąsnių įsideda ir vėl pirmyn terliotis.
Šiandien paklausiau:
- Audriau, o kaip reikia valgyt?
- Tete.
- Su šaukštu? - pasitikslinau.
- Ne.
- O kaip? Rankomis?
- Teipa.

:D va tai tau kad nori :)

gudrybės

Vis paskaitinėju protingų knygų. Viena, kurią jau senokai perskaičiau: "kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų".
Vis stengiuosi tos knygos patarimais pasinaudoti (gal ir ne visada puikiai gaunasi, o kartais visai nesigauna, bet stengiuosi). Ir vis dažniau praverčia.
Pastaruoju metu Audrius vis dažniau į bet kokį pasakymą ar prašymą atšauna "ne". Ir dar būna, kad pakartoja: "Ne ne ne ne ne ne ne (...) ne!".
Dabar sirguliuojam. Peršalom. Tai geriam vaistus nuo kosulio. Nors jie ir skanūs, ir patinka, bet pasiūlymas išgerti vistiek susilaukia "NE!".
Eilinį kartą ir dabar atsisakė. Tingėjau gaudyti ir įtikinėti, o laukti, kol valgys kėdutėje (tada viską sumaitinu - negali pabėgti ir nesistengia :) ) nenorėjau, nes paskui vis pamirštu. Taigi, pasiūliau dvi, man priimtinas alternatyvas (kaip rekomenduojama knygoje):
-Audriau, ko norėtum: sėstis ant puoduko, ar išgerti vaistukų?
Iš pradžių lyg ir nesureagavo. Bet po kokios pusės minutės (užtruko, kol apsisprendė). Žiūriu, ateina. :D Kaip supratau, pasakė, kad vaistukų (šito iškalbos šedevro atkartoti nepavyks) ir didvyriškai išgėrė :D

kepurytė

Labai didžiavusi savimi, kad pavyko pasiūti Audriui kailinę kepurytę su snapeliu nuo saulės ir ausimis ant galvos (panaši į vilką). Audrius pamatęs pareiškė:
- Tiusi tis! - suprask, triuši, štiš!
Ir griežtai atsisakė net pasimatuoti :D

pusryčių meniu

Šiandien ryte klausiu Audriaus, ko pusryčiams norėtų.
-Abuja.
-Arbūzo? - perklausiu.
-Teipa.
-Neturime arbūzo. Dabar šalta ir arbūzai nebeauga. Gal ko kito norėtum?
-Batė. - suprask:"braškių" (!).
Supratusi, kad nieko pasiūlyti iš pageidaujamo meniu čia nesigaus, "prastūmiau" makaronus :)

žodynas

Per praeito savaitgalio kelionę į kaimą šiek tiek prasiplėtė žodynas:
"Pati" - Spaikas, močiutės šuo
"Pusy" - močiutė
"Niani" - senelis
"Nianės" - kelnės. Kartais gaunasi labai panašu į senelį.

pastabumas ir kitos istorijos

Stebina Audriaus pastabumas ir tvarkos poreikis.

Savaitgalį man kelnių keisti nedavė, nuėjo tėtės kelti. Tėtė užsimiegojęs eina į vonią, Audrius pakeliui sustabdo, rodydamas į komodą:
- Aniai (akiniai).
Užsidėjo tėtė akinius ir nuėjo keisti kelnių.

Šiandien buvome poliklinikoje.
Pamatė Audrius berniuką ir rodydamas sako:
- Popa..
Žiūriu, žiūriu... Jau buvau besiruošianti sakyti, kad ne popa, bet pasirodo, berniukui iš piršto kraują ėmė ir ant pirštuko pleistras užklijuotas.

Dariau makaronus su tunu pietums. Išėmusi tuno skardinę pasidėjau ant stalo. Audrius žiūrėjo, žiūrėjo, nuėjo, atsidarė du stalčius (kuriuose paprastai būna atidarytuvas), surado atidarytuvą, atsinešė ir bando pritaikyti, kad atsidarytų skardinė.

Gaminant valgyti vis primena, kad užsidėčiau prijuostę. Jei pamirštu nusiimti nuėjus nuo viryklės, priėjęs atriša ir liepia padėti į vietą. :)

Savaitgalį buvo atėję seneliai. Audrius vis organizuoja, kad senelis pagrotų. Deja, kol kas tinka vienintelė daina: "Odyydiaaau" (du gaideliai). Pastebėjau, kad prie dainos dainavimas visai nebūtinas. Svarbu, kad senelis du gaidelius grotų (vyrukas matyt klausą turi :) ).

Labai mėgsta šokti. Šokiams reikalinga kompanija. Sustato kompaniją šokiui ir pats dažniausiai kur nors nukeliauja. Jei pamato, kad kompanija susėdo, vėl sukelia. Beje, į kompaniją tinka ne visi: tik merginos ir tėtė :D

lialia

Vis laiks nuo laiko papasakoju Audriui, kad turės sesutę ir broliuką. Ir kad lėliukas dar mažiukas labai ir pas mamą pilvelyje auga. Audrius tuo tarpu pasižiūri į mane lyg niekur nieko ir toliau be jokios reakcijos savo reikalais užsiima.
Vieną rytą prausiamės. Audriukas:
- Lialia, noniu lialiu.
"lialia" vadiną tetą. Galvoju, pas ją prašosi. Bet jau buvau sakiusi, kad teta dirba. Tai sugalvojau, kad neaiškinsiu, o jam galvosūkį duosiu:
- Nėra lialės. O kur lialia?

Audrius man su rankyte švelniai per pilvuką kepšt:
- Tia lialia.
Vos neatsisėdau iš nuostabos. Pradėjau pasakoti, kad lialia dar labai maža ir dar reikia, kad pilvelyje paaugtų. Taip pat ir Audriukas pas mamą pilvelyje užaugo.
Audriui kalbos matyt atsibodo. Patvirtino:
-Teip(a). - pasiprašė nukeliamas ir nubėgo su savo raikalais.

Miegelis

Šiandien negaliu sulaikyti šypsenos. O džiaugiuosi dėl to, kad užteko kantrybės nekreipti dėmesio į kitų pamokymus ir išlaukti.
Užvakar Audriukas savo noru išsikraustė į savo kambarį ir į savo lovą!! Pasakė, kad nori ten miegoti ir vsio. O šiandien be užkandžiavimo išmiegojo 7 (!!!) valandas. To per visą laiką nuo gimimo dar nė karto nebuvo. Rekordas buvo, kai išmiegojo 4 val. Tai atsibudau šiąnakt 5 val. ryto ir galvoju: kažkas ne taip: keistai išsimiegojus jaučiuosi. Miegočiau dar, bet iš džiaugsmo užmigti neina. Vis peršasi mintis, gal taip ir išmiegos. Tai taip prasivarčiau kokias 20 min ir išgirdau kvietimą iš kambario. Pakėlęs galvą žiūri į kompiuterio lemputes ir laukia, kol ateisiu. Užvalgė ir vėl užmigo. :)
Gal dar ir anksti džiaugtis, bet šioks toks progresas yra. Taip pat, ir viltis, kad be didelių stresų ir kančių ir visai nuo pienuko atpratinti pavyks.