Šiandien negaliu sulaikyti šypsenos. O džiaugiuosi dėl to, kad užteko kantrybės nekreipti dėmesio į kitų pamokymus ir išlaukti.
Užvakar Audriukas savo noru išsikraustė į savo kambarį ir į savo lovą!! Pasakė, kad nori ten miegoti ir vsio. O šiandien be užkandžiavimo išmiegojo 7 (!!!) valandas. To per visą laiką nuo gimimo dar nė karto nebuvo. Rekordas buvo, kai išmiegojo 4 val. Tai atsibudau šiąnakt 5 val. ryto ir galvoju: kažkas ne taip: keistai išsimiegojus jaučiuosi. Miegočiau dar, bet iš džiaugsmo užmigti neina. Vis peršasi mintis, gal taip ir išmiegos. Tai taip prasivarčiau kokias 20 min ir išgirdau kvietimą iš kambario. Pakėlęs galvą žiūri į kompiuterio lemputes ir laukia, kol ateisiu. Užvalgė ir vėl užmigo. :)
Gal dar ir anksti džiaugtis, bet šioks toks progresas yra. Taip pat, ir viltis, kad be didelių stresų ir kančių ir visai nuo pienuko atpratinti pavyks.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą