Vis laiks nuo laiko papasakoju Audriui, kad turės sesutę ir broliuką. Ir kad lėliukas dar mažiukas labai ir pas mamą pilvelyje auga. Audrius tuo tarpu pasižiūri į mane lyg niekur nieko ir toliau be jokios reakcijos savo reikalais užsiima.
Vieną rytą prausiamės. Audriukas:
- Lialia, noniu lialiu.
"lialia" vadiną tetą. Galvoju, pas ją prašosi. Bet jau buvau sakiusi, kad teta dirba. Tai sugalvojau, kad neaiškinsiu, o jam galvosūkį duosiu:
- Nėra lialės. O kur lialia?
Audrius man su rankyte švelniai per pilvuką kepšt:
- Tia lialia.
Vos neatsisėdau iš nuostabos. Pradėjau pasakoti, kad lialia dar labai maža ir dar reikia, kad pilvelyje paaugtų. Taip pat ir Audriukas pas mamą pilvelyje užaugo.
Audriui kalbos matyt atsibodo. Patvirtino:
-Teip(a). - pasiprašė nukeliamas ir nubėgo su savo raikalais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą