Vis paskaitinėju protingų knygų. Viena, kurią jau senokai perskaičiau: "kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų".
Vis stengiuosi tos knygos patarimais pasinaudoti (gal ir ne visada puikiai gaunasi, o kartais visai nesigauna, bet stengiuosi). Ir vis dažniau praverčia.
Pastaruoju metu Audrius vis dažniau į bet kokį pasakymą ar prašymą atšauna "ne". Ir dar būna, kad pakartoja: "Ne ne ne ne ne ne ne (...) ne!".
Dabar sirguliuojam. Peršalom. Tai geriam vaistus nuo kosulio. Nors jie ir skanūs, ir patinka, bet pasiūlymas išgerti vistiek susilaukia "NE!".
Eilinį kartą ir dabar atsisakė. Tingėjau gaudyti ir įtikinėti, o laukti, kol valgys kėdutėje (tada viską sumaitinu - negali pabėgti ir nesistengia :) ) nenorėjau, nes paskui vis pamirštu. Taigi, pasiūliau dvi, man priimtinas alternatyvas (kaip rekomenduojama knygoje):
-Audriau, ko norėtum: sėstis ant puoduko, ar išgerti vaistukų?
Iš pradžių lyg ir nesureagavo. Bet po kokios pusės minutės (užtruko, kol apsisprendė). Žiūriu, ateina. :D Kaip supratau, pasakė, kad vaistukų (šito iškalbos šedevro atkartoti nepavyks) ir didvyriškai išgėrė :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą