Po truputį pas Audrių ryškėja noras daryti viską pačiam. Kol kas dažniausiai gražiai tyliai pasako "paaa(t)s(i)!" ir nesipykstam dėl to. Kol dar taip nepareiškė pavyzdžiui einant per gatvę (kai nesaugu), tai smagu žiūrėti, kaip vyrukas auga.
Šiandien išskirtinai "paaa(t)s(i)" valgė, atidarinėjo duris, movėsi batus, lipo laiptais. Laukiam nesulaukiam, kada pats vaikščios ir nesiprašys ant rankų (sunkoka jau), pats darys ant puoduko ir pats užmigs :) Ateities vizija atrodo neblogai. Nors viena pažįstama, turinti beveik metais vyresnį vaiką, sakė, kad visai ne kas mūsų dar laukia (tvirta nuomonė ir griežtas ir garsus "ne"). Pagyvensim, pamatysim.
Tiesa, dar apie valgymą. Valgė šiandien sriubytę su makaronais. Tai sunku įvertinti, kiek sriubytės teko į burną, o kiek sugėrė seilinukas, bet sprendžiant pagal seilinuko svorį po valgymo, ten liko nemažai. Patinka Audriui su pirštais valgyti. po valgymo žinoma nuo barzdos iki kaktos ir plaukų visas taukuotas lieka. Kažkada atnešiau veidroduką parodyti, kaip atrodo. Tai labai patiko. :)
Rankiojo makaroniukus ir iš lėkštės, ir nuo stalo. Tai naujas atradimas: kai nesigauna paimti makarono nuo stalo pasako kad: "neina". Suprask: reikia padėti. :) Baigė valgyti vieną porciją (maždaug samtis), žiūriu, pasiėmęs lėkštę geria iš jos kas liko. :D kažkodėl tokių dalykų ilgai mokyti nereikia - nemokyti išmoksta :D
Dar pastebėjau, kad yra šiokia tokia nežinios baimė (jei galima taip pavadinti). Jei durys buvo uždarytos, bijo pro jas išeiti pirmas. Tai galioja tiek išėjimui iš kambario po miego, tiek išėjimui iš namų. Prašosi arba ant rankų, arba bent jau draugijos (o po miego draugija kartais dar taip maloniai pasivartytų lovoje... ech..)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą