Pastaruoju metu susirgom triusikų manija.
Turiu kelnaites su braškėmis. Tai iš pradžių visos kelnaitės buvo vadinamos "batė" (braškė). Ir po įvardinimo dar paprastai būdavo priduriama: "nioniu" (nelabai aišku, ko: braškių, ar kelnaičių; ko gero, abiejų). Jei nepasiekia pats pasiimti, išsireikalauja. Tada nusitvėręs nusineša kur truputį atokiau ir bando apsimauti :)
Paskui galų gale paprašo pagalbos.
Anądien visą dieną kaip supermenas su triusikais ant viršaus pravaikščiojo.
Taip pat dar labai patinka "skolintis" nuo mano galvos plaukų lankelį. Jei pavyksta pačiam užsidėti, tai visai pasaka būna, bet paprastai tinka ir kai aš uždedu. Tada užvertęs nosį nubidzena prie veidrodžio pasižiūrėti.
Keletą kartų bandė matuotis mano aukštakulnius. Bet matyt pats nusprendė, kad nelabai tinka ir nėra labai patogu. Taigi, daugiau neužkabina. Nebent tapkes pasiskolina.
Jau ir pačiam kartais pavyksta savo batus apsimauti. Tiesa, dažniausiai vieną. Antram nebeužtenka kantrybės. Anądien su tėčiu paslapčiomis žiūrėdami leipom iš juokų: pasistato batą vidury koridoriaus, nueina iki spintos, atsiremia ir tada bando apsimauti koja siekdamas bato.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą