Per visus akademinius reikalus, nedovanotinai seniai bepildžiau dienoraštį. Bet pagaliau kuriam laikui su mokslais ramu, taigi galima be didesnės sąžinės graužaties, kad sėdžiu prie kompiuterio ir nedarau visuomenei naudingų ir neatidėliotinų darbų, atnaujinti rašymą.
Tuo pačiu, nors ir ne chronologiškai, bet pabandysim surašyti tuos dalykėlius, kas dar nespėjo pasimiršti ir šiuo metu taip širdžiai miela.
Audriukas kuo toliau, tuo daugiau vaikšto pats ir mažiau prašosi ant rankų. Tuo aš visai džiaugiuosi ir naudojuosi. Tiesa pasakius, stengiuosi pastaruoju metu nepersitempti, taigi vis išnaudojam situaciją, jei tėtis namie. Ir sauskelnes tėtis keičia, ir prausti neša po valgio.
Pridaro į kelnes, prieina prie tėtės ir visa gerkle:
- Tėėėėėte, tatūūū (ir rodo į užpakalį (pasak Audriaus, "upalį").
Tiesa, taip pat sako ir tada, kai tėtės nėra. Toks jausmas, kad mama sauskelnių nekeičia. Nors, nors tiesa pasakius, daugiau problemų man kyla nusivesti Audrių į vonią kai prisidaro. O va su tėte dažnai būna pats bėgte nubėga.
Kaip pastebėjo senelis, mes su tėte gerai pareigas pasidalinę: mama rūpinasi maitinimu, tėtis išeiga.
Tėtis sau net titulą suteikė: "Master of ... shit".
Dar linksmai būna, kai nuneša tėtė į vonią prausti po valgio. Kai valgo pats, kaip žinia, prausti reikia.. Audrius padeda:
-Ooo-cyy-ciaau!
Suprask: "Užsičiaupk!". Aišku tai, kad žino ką reikia daryti ir apie tai papasakoja, neapsaugo nuo to, kad į burną prausiant muilo nepatektų. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą