Šiandien viena iš tų dienų, kurias norėtųsi pramiegoti.. Deja, deja.. Tokio malonumo jau seniai negaliu sau leisti (ir panašu, kad negreit dar tokių laikų sulauksiu). O tai vos tik pramerkęs akis mažasis mūsų džiaugsmelis čiumpa už piršto ir tempdamas pareiškia "Aaiii!". Suprask: "Einam!".
Diena prasidėjo nuo to, kad Audrius atsibudo 5:30. Žinoma, aš irgi ilgiau nepamiegojau. Bandžiau užmigdyti lovoje, bet perpildymas pienuku šįkart nesuveikė. Ištuštino abudu "tepus" ir vis dar prašo (matyt, kad pagrindinis tikslas visgi ne prisivalgyti, o nusiraminti). Bandymai naktį užkišti buteliuku su vandeniu vis dar būna sutinkami: "Nea, TeepAi!" ir palydimi ne itin švelniu smūgiu į krūtinę. Po tokio smūgio visi miegai, kurie dar kažkur tūnojo tikėdamiesi toliau būti naudojami, sėkmingai išvaikomi. Kadangi nesinori pakelti tėčio persikeliame į svetainę ant gerojo supamojo fotelio (dar ir dabar negaliu juo atsidžiaugti).
Įsijungiam lopšines ir bandom migdytis toliau. Dar nespėjus pasibaigti vienai lopšinei, pareikalaujama kitos: "Dia" (suprask: patiko).
Taip beklausant lopšinių ir aš spėju nusnūsti. Kad ir koks geras tas fotelis, bet visgi miegojimui jis nelabai tinka... atsibundu nuo tėčio žadintuvo su skaudamu kaklu. Persikraustome į lovą, atsimojuojame su tėčiu ir toliau dar pora valandžiukių nusnaudžiame.
Kadangi planai pavežti tėtį iki universiteto sugriūva, susiorganizuojame pasivaikščiojimą su drauge. Visai neblogai pasivaikščiojam ir grįžtam namo su viltimi miegoti.. Smagu: be didelių vargų sėkmingai užmigdau. Nunešu į miegamąjį, įjungiu oro valytuvą, kurį naudojame kaip foninį triukšmą, priveriu duris ir tiesiu taikymu į šaldytuvą. Ko tai praalkau :) Pavyko rasti mėsytės sumuštiniams, sukertu vieną sumuštinį ir, kol darausi kitą, užsiverdu kavos. Tik netikėtai iš miegamojo pasigirsta: "Ai tai tai" (reiškia "ai štai tai", paprastai sakomas kai suranda ką nors, arba žaidžiant slėpynių būna surastas pats).
Sulaikau kvėpavimą su viltimi, kad čia per miegus. Mano viltys tuoj sudūžta, kai tarpdury pasirodo visai nepanašus į apsimiegojusį Audriukas. (miegojo 20 minučių)
Na ką: valgom sumuštinį kartu. Kava nepatiko. :) Į burną prisikišo kiek telpa agurko. Išsiima iš burnos. Paprašau atiduoti, greit susikiša atgal. Bekramtant kiek iškrinta ant grindų. Man pastebėjus, kad iškrito, skubiai susideda atgal į burną. Galų gale, nunešęs padeda į žaislų dėžę ir didžiuodamasis pareiškia: "Ba!".
Paprašė sulčių, įpyliau. Iš puoduko įsipila kelis lašus į buteliuką, išgeria iš buteliuko, tada vėl pakartoja. Taip žinoma ir ant žemės kliūva. Kadangi mes tariamės, kad sulčių nepilstom, einu į pagalbą. Kurį laiką laimingas. Paskui nusineša savo puodelį prie balkono lango ir kuriam laikui nutyla.. Kaip žinia, šitas nieko gero nežada. Pasirodo, puodelį pakreipęs horizontaliai, prispaudęs dugną prie stiklo žiūri, kaip varva sultys. Puodelį paimu. Matosi, kad nelabai randa ką veikti. Lauke lyja, be to ir pati nenoriu niekur eiti iš namų. Pradeda jaustis nuovargis. Pasiūlau maudytis. Pasiūlymą palydi pareiškimu "Nea" ir greitai nubėgęs į vonią bando įlipti.
Maudydamasis sugebėjo kelis kartus išmesti lauk šlaputėlę kempinę ir visus kitus žaislus. Išmeta ir paskui reikalauja, kad paduočiau atgal. Pasakiau, kad jei dar kartą išmes, eisim praustis ir lipsim. Neilgai teko laukti. Išmuiluoju, dar kiek padūksta (pirmą kartą leidosi paguldomas vandenyje ant nugaros ir panašu, kad tai visai patiko) ir lipam lauk.
Bandau užmigdyti - nesėkmingai.
Paprašo teletabių. Įjungiu tėčio parsiųstą seriją. Žiūrim jau gal trečią kartą, bet pasibaigus vis dar pareikalauja "Dia". Reiškia, Audriui dar neatsibodo. Aš stengiuosi nesiklausyti (kai kurios teletabių serijos ir lopšinių kompaktas jau šiek tiek pykina, bet kol Audriui dar patinka, labai dėl to neliūdžiu). O jei nepavyksta nežiūrėti (atveda ir demonstratyviai liepia sėstis ant sofos) bandau atrasti ką nors naujo arba bent jau mokintis mintinai :D 15 minučių ramu. Ech... gerai...
Valgau vynuoges. Nureketuoja keletą. Ir žaidžia burnoje. Pradeda mėtyti, paimu. Kažkas dar pasilieka burnoje. Paklausiu, ką turi burnoje, atsako: "Pupa". Parodo - pasirodo vynuogė. Nureketuoja dar vieną. Išneša ir išmeta į balkoną. (pastarosiomis dienomis mėto viską ir visur.. Jau sunku reaguoti ramiai - palaiko mintis, kad užaugęs gal bus krepšininkas - nesinori užgniaužti gabumų :D ) Paprašau atnešti, šiaip taip pavyksta susitarti ir vynuogė atsiranda virtuvėje ant grindų. Daugiau nepavyksta.
Dar keletą kartų pasikartoja sulčių istorija.
Prisėdu trumpam prie kompiuterio. Iš kito kambario atneša meškiuką, skirtą durims paremti, ir uždeda ant kelių. Į prašymą nunešti atgal nesureaguoja. Trumpam nurimsta. Vis dar prarandu kartais budrumą ir kai nurimsta vietoj to, kad tikrinčiau, ką daro, pasidžiaugiu. Atsisuku: žaislai iš kampo paskleisti ant viso kilimo. Atridentas didysis kamuolys, atnešti vartai. Dėžėje žaislų nedaug belikę.
Einam rinkti. Tvarkingai sudeda į lentyną knygutes. Prieš žaislų dėjimą į dėžę ne juokais protestuoja. Aš į dėžę, Audrius iš dėžės ir meta bet kur. Mano bandymas nuvesti iki numesto žaislo, kad pakeltų baigiasi ašaromis. Einam migdytis.
Pagaliau užmiega. Kaip tyčia, per teletabius. Na ką, gal ryte kada pavyks nepramiegoti - tada ir man bus įdomiau žiūrėti nematytą seriją :)
O man lieka dilema, kaip ilsėtis: fiziškai ar morališkai. Jei einu miegoti kartu, paprastai pavyksta pailsėti fiziškai, bet nuo dėmesio pertekliaus tada nespėju atsigauti. Jei neinu miegoti - jaučiuosi pavargusi, bet ramesnė. Kadangi sunku prognozuoti, kiek miegos ir nežinau, ar išsimiegočiau, renkuosi antrąjį variantą ir ilsiuosi prie kompiuterio :)
Ta draugė panašu, jog buvau aš? :)
AtsakytiPanaikintiDžiaugiuosi, kad jus pažįstu ir matau, kaip auga jūsų šeimynos džiaugsmas ir grožis!
Šiai mamai reikia medalį duoti: ji ne tik spėja auginti vaiką, dar ir geba paruošti pietus iš kelių pietų, iškepti beprotiškai fantastiškai bandelių ir dar velti, domėtis ir būti įdomi...
Saugok save, drauguže ir aukit.
Buvo labai smagu paskaityti. Ačiū.