Jau kuris laikas audrius supranta, kas jam sakoma. Pradėjo sakyčiau nuo kokio balandžio mėnesio pradžios, kai išmoko paprašytas parodyti liežuvį (ir paprastą, ir "susuktą" - šitą sugebėjimą tikrai paveldėjo iš manęs ir vis stebina tėtį ir tėčio tėvus), ir atkišdavo pirštuką paklaustas, kiek jam metų. (čia mano darbo iš neturėjimo ka veikti ir ribotos fantazijos (nusižiūrėjau nuo draugės) vaisius).
Taip pat, jau senokai Audriukas reaguoja į mano pastebėjimą "atsargiai". Paprastai liaujasi daryti tai, ką daręs, arba bent jau daro lėčiau ir iš tikro atsargiau.
Liepos pradžioje Audrius pradėjo jau rimtai suprasti, ir vykdyti kai kuriuos paliepimus.
Likau maloniai nustebinta, kai sugalvojau "nukalbinti" Audriuką, kad jis nesiprašytų pas mane į vonią kai maudausi. Paprašiau atnešti iš virtuvės mėlyną rankšluostį, kurį per neapdairumą buvau palikusi ant kėdės. Šita mano sugalvota veikla Audrius neilgai užsiėmė: tiesiu taikymu nuėjo prie kėdės, paėmė rankšluostį ir atnešė man. O aš tada jau turėjau baigti maudytis ir jį būtinai paimti. Nes paprašymas "padėk ant žemės, nemesk į vonią" jau nebesuveikė.
Kitą dieną, į vonią atsitempė knygutę. Paaiškinau, kad užsiėmusi, kad vonioje knygutė gali sušlapti ir pasiūliau nunešti į svetainę padėti. Nunešė iki virtuvės, parodydamas pirštuku perklausė "ten?". Kai pasakiau, kad ten, nunešė ir tvarkingai padėjo į lentyną.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą