- "Ten". Naudojamas su pirštukų kombinacija rodo kryptį, kur reikia nunešti Audrių.
- "Nea". Anksčiau neiginiams naudodavo galvos purtymą į šonus ir mykimą "Mnmm". Dabar jau po truputį pradeda atsakinėdamas į klausimus naudoti žodžius. Pavyzdžiui:
-Nori obuolio?
-Nea
-Nori gerti?
-Nea
-O ko nori?
-Nea - "Opa". Paimti ant rankų. Paprastai naudojamas variantas, išreiškiantis, kad tikrai nori ant rankų: užbėga priešais, ištiesia rankytes ir susako: "Opa opa opa opa opa".
- "Dij". Atidaryti, paduoti, įpilti, uždaryti, numauti (batus), atsegti (sagą).
- "A-ja-jai". Sakoma, kai nori pasidžiaugti savimi. Pavyzdžiui, užsimauna mano apyrankę ant kojos ir pastebi, kad gražu: "A-ja-jai". Dar šitaip pagiria, kai paklausiu, ar gražiai apsirengusi :)
- "Tei". Taip. Paprastai kai paklausiu ir nežino arba netinka "Nea", nieko nesako. Šiandien paklausiau, ar pridarė į kelnytes. Žiūriu, šelmiškai žiūri ir nieko nesako. Paprašiau, kad pakartotų "taip" ir tada dar paklausiau. Atsakė. :)
- AAAA! (šaukiama kaip įmanoma garsiau). Begemotas. Parodžiau knygelėje paveiksliuką, kur begemotas išsižiojęs ir pasakiau, kad sako "aa".
- Būūū. Sako karvės, arkliai, siuvimo mašina ir dar kai kurie gyvūnai, kurių iki šiol Audrius nepažinojo. Pavyzdžiui, šiandien per televizorių matė antis. Jos irgi iš pradžių sakė "Būū". Kai pasakiau, kad antys sako "kre", jos buvo pradėjusios kažkaip kitaip kalbėti, bet paskui vėl pasidarė "būū".
- "Prrr". Po šio savaitgalio taip pradėjo šnekėti arkliai. Kadangi "Prr" gaunasi negarsiai, norint atkreipti dėmesį, jie dar sako ir "Būū"
- "Uhu uhu uhu". Nežinau, kaip tiksliai parašyti, tą jo skleidžiamą kalbą, bet taip daro beždžionė.
- "Pupa". Pupa, žirnis ar bet koks kitas grūdas, kuris yra vitaminų dėžutėje. Kažkada padariau iš vitaminų dėžutės barškutį. Kažkada paprašyta parodžiau, kas yra viduje. Ten buvo pupos. Dabar praktiškai kiekvieną dieną atsineša tą dėžutę, paprašo, kad išimčiau pupą. Paskui paprastai jas randu apvalgytas arba ant žemės, arba pampersuose :)
- "Puupa". Popa. Knygutėje yra apsakymas apie išdykusią beždžionėlę, kuri bedūkdama nukrito nuo šakos ir užsigavo. Vakar girdžiu tokį gailų "puupa, puupa", nesureagavau iš karto, tada išgirdau priekaištą, kad nereaguoju: "Mmmm". Atsisuku, žiūriu atneša man knygutę (ta knygutė tokia nemaža, užversta gaunasi kiek didesnio nei A4 formato, taip, kad atverstą nešti reikia su dviem rankom), paėmiau, rodo į paveiksliuką ir sako: "Puupa".
- "Dyy". Didelis. Sakoma iškėlus rankas į viršų.
- "Tatu tatu". Katu katu katutes. Sakoma plojant katučių. Jei pritariama sakant eilėraštį ir plojant, po "tatu tatu" ir kelių papildomų suplojimų seka rankų pakėlimas į viršų iš džiaugsmingas "Dyy".
- "Tepaai". Papai. Paprastai sakoma, kai nori valgyt ir palydima ne itin švelniais smūgiais man per krūtinę. Jei smūgius pavyksta nugesinti, aplinkiniai paprastai pagalvoja, kad čia "tepu tepu" ir aš būnu gan lengvai išsusukusi nuo aiškinimo, kad dar maitinu :D
- "Tepu". Nedaug skiriasi nuo "tepai" ir kartais būna sumaišoma, bet reiškia "eiti".
- "Dia". Dar. Pasigirsta dūkstant, dažnai net nepabaigus dūkti.
- "Te te". Atia atia.
- "BAA!". Balionas arba "va" - suradus ką nors
2010 m. rugpjūčio 4 d., trečiadienis
Žodynas
Be to, kad kartoja žodžius paprašytas, Audriukas turi savo žodyną. Pabandysiu aprašyti:
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą