Jau kelis kartus besimigdydamas Audrius mane išprašo iš kambario. Vieną kartą buvo smarkiai supykęs, taigi, išprašęs ir užmigo (!!!). Jau galvojau, kad gal nauja era ateina, bet kitą dieną išsiuntęs mane iš kambario pats ieškoti išėjo. Nors ir susitariam, kad nelips, bet ilgiau dviejų minučių neištempia savarankiškai :)
Šiandien pasikartojo tas pats. Man grįžus atgal migdyti pareiškė:
- noniu tėte apupa (noriu, kad tėtė užmigdytų).
Susitarėm, kad jei tėtė ateis, gaus miegoti su tėte. Mama nebemigdys.
Sėdžiu dabar ausis įtempus, bet kažkaip girdisi tik standartiniai vakarinio norų išsakymo garsai (o norų paprastai būna daug: pradedant "noniu ciocaini" (sausainio), baigiant "noniu puse, bū" (noriu pas močiutę pas karves)).
Ir jokių aukštesnio dažnio garsų. Net keista. :) Net du metai kasdieninio migdymo nepraėjo, o gal jau užmigs be manęs :)
Papildyta:
Visgi tėtės kantrybė dar tiek netreniruota, kad valandžiukę nieko neveikdamas prasėdėtų šalia ir pralauktų, kol mažasis užmigs. Taigi, padaręs didžiąją dalį darbo, perdavė man. Tiksliau, liepė Audriui pačiam miegoti. O šis savo ruožtu pradėjo mane kviestis.
Taigi, kad neišsibudintų, perėmiau migdymo estafetę aš. Nuėjus keletą kartų pasidžiaugė:
- Mama atėjo!
o paskui apsikabino ir nulūžo :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą