dar nerašiau čia, bet matyt reiktų ir apie šitą etapą parašyt.
nuo paskutinės kelionės į kaimą, t.y., gruodžio 16 dienos, Audrius jau visiškai nebevalgo pienuko. Didžiuojuosi savimi, kad pavyko taip sėkmingai ir neskausmingai nutraukti maitinimą. Mane mama gan ilgai maitino. Ir tiesą pasakius, prisimenu, kaip paskutinį kartą bandžiau užkąsti. Nepavadinčiau to pačiais maloniausiais vaikystės prisiminimais. Tai tikiuosi, kad Audriui šitas etapas taip skaudžiai nebus įsiminęs.
Taigi, Audriuką maitinau 1 metus ir be vienos savaitės 10 mėnesių. Jau buvau pasiryžus, kad po kelionės į kaimą reikės šiaip ar taip bandyti atjunkyti. Tai prieš tai ruošiausi ir kokias tris savaites prieš valgant vis primindavau, kad pienukas baigiasi ir tuoj nebus. Pati nesiūliau, duodavau tik prieš miegelį, jei paprašo. Ir net sunku patikėti, bet gavosi taip, kad kaime labai nuvargo. Ir vieną vakarą tiesiog pamiršo paprašyti. Pasinaudojus tuo, kitą kartą jau pasakiau, kad baigėsi. Buvo sureaguota labai ramiai. Paprašė padainuoti "aa pupa" ir užmigo. Dar kokią savaitę vis atsiminęs paprašydavo, pasakydavau, kad labai norėčiau duoti, bet baigėsi. Ir dabar jau nuo kalėdų tokio prašymo nebegirdžiu.
Dičkis tas mūsų vaikas jau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą