žodynas

Paskelbsiu jau prieš kokį mėnesį pradėtą rašyti, bet taip ir nepabaigtą įrašą. Tuo pačiu, dar jį ir papildysim :)
Žodžių Audriuko žodyne vis daugėja. Bet tokių, kuriuos išgirdus nereiktų sukti galvos, ką jie reiškia, visgi labai nedaug. Keletas naudojamų taisyklingesnių žodžių: "mama", "tete", "batiai", "a-bata" (arbata), "aime" (eime), "ateis" (ateik), "toj" (tuoj), "dosiu" (duosiu), "aatsiu" (ačiū). Na, ir ko gero viskas.
Tiesą pasakius, kartais atrodo, kad "normaliai" kalbėti ir nepradės. Per Kalėdas buvo seneliai atėję, tai dirbau vertėja. :) Kadangi žodžių daugėja, juos suprantančių vis mažiau. Kai kurie daiktai gavo kiek kitokius pavadinimus, bet dar toloka iki tikrų. Keletas pavyzdžių:
boja -> bonia (vonia)
pote -> pocia (paukščiai)
nemai -> amuo (akmenukas)
tsies -> tiis (piešti)
odydiau -> dudai (du gaideliai)
dij -> aatsiu (ačiū, paduok, duok, imk). Tiesą pasakius kartais gaunasi tikrai labai taisyklingai ir labai gražiai atrodo toks mandagutis. Kai ką nors kas nors paduoda, žinoma, ne visada padėkoja. Bet jei pačiam reikia, tai tikrai nesivaržo :)

Turim ir keletą naujų žodžių:
"dab da da dab da da" (susakoma labai greitai) - naudoja, kai ko nors labai nori ir labai greitai reikia, o nežino, kaip paprašyti. Pavyzdžiui, nuimti nuo kėdutės valgymo padėkliuką, nunešti kėdutę ant kilimo ir paruošti, kad piešti galima būtų.
"odiutė" - atsirado po Kalėdų. Eglutė
"dada" - saga.
"badau" - Mindaugas (dėdė).
"adatiai" - atsargiai.  Dabar mėgstamas užsiėmimas yra man iš indaplovės padėti iškraustyti įrankius ir indus. Man visai gerai - lenktis nereikia. Tik spėk gaudyti. Svarbiausia, spėti surinkti aštrius peilius, kad jei ką, bėdos nebūtų. Šiandien paėmęs stalinį peilį duoda ir lyg tarp kitko perspėja "adatiai".
"manio" - mano, jau kuris laikas taip įvardina savo daiktus. Pavyzdžiui, apsikabina buteliuką ir pareiškia: "manio". Arba dar šventas dalykas yra pagalvė. Jei netyčia ant jos mano ranka ar kokia kita kūno dalis atsiduria, turi būti patraukta. :) Pagalvę šiaip vadina "pada", bet kartais, kai užmiršta, kaip ten ji vadinasi, pakanka tiesiog "manio".
Kelias dienas vartojami tokie trumpiniai:
"nebai" - "nelabai". Jei kas nors nepatinka, ir griežtas "ne" nelabai tinka, tai sukamės diplomatiškiau. Pavyzdžiui, žiūrėjau, ar dar tinka pavasariniai batukai. Buvo pareikšta, kad "nebai" (iš tikrųjų, tai spaudė). Arba, apsivelku ką nors, jei nepatinka, tai jau pareiškia. Kalėdoms bandžiau apsivilkti retu mezgimu megztą megztinį. Ten raštas toks, kad Audriui megztinis atrodo suplyšęs. Vieną kartą buvau apsibilkus, tai vis pirštus kaišiojo ir sakė, kad skylės ("dė"). Tai šįkart jam iš karto buvo "nebai", tai liepė kitą apsivilkti.
"nepa" arba "nepapa" - netelpa. Gavo Kalėdoms dovanų meistrelio rinkinį. Tai ten esančius varžtus bando įtalpinti į kituose žaisluose esančias skyles. Kai netelpa, konstatuoja faktą. Taip pat, dar "nepa" būna, kai tėtis, pasisodinęs ant pečių bando praeiti pro duris.