Jau rašiau apie geras Audriaus manieras. Negana to, kad kai sirgom kosėdamas burną užsidengdavo (vėlgi nemokintas), tai dar ir padėkojimą patobulino. Tiesą pasakius, nežinau iš kur jis taip išmoko. Man regis, nei aš, nei tėtis taip nesielgiam. Tai visai linksma žiūrėt.
Jei ką nors padarau tokio ypatingai gero, pvz., šiandien suradau knygą, kurios ilgai ieškojome, atnešiau į lovą kamuolį iš svetainės, padariau arbatos, paprasto "aatsiu" nebepakanka. Padėkojęs po kelių sekundžių dar prisimena, prieina, paglosto kur per ranką, galvą ar pan. ir patvirtina: "aatsiu, mama". Ir paprastai dar kokius kelis kartus šitą pakartoja. :) Kitiems dar šitaip nedaro. Pagyvensim, pamatysim. :)
Ot, saunuolis. Beje,mano mazojo toks pat vardas;).Aukit ir bukit sveiki.
AtsakytiPanaikinti